Vergų prekybos darbo sistema

Nuotrauka: "Iliustruotojo mokslo" nuotr. Agnė Kriščiukaitytė, Iliustruotasis mokslas Kai mažas afrikietis berniukas metais buvo pagrobtas iš namų, jis nė nenutuokė apie jo laukiančią žiaurią ateitį. Kaip ir tūkstančiai kitų afrikiečių, jis jėga nuplukdytas per Atlanto vandenyną į Šiaurės Ameriką ir ten uoste parduotas vergvaldžiui. Olaudah Equiano yra dešimtmetis berniukas, vienas paliktas su seserimi namuose Benine, Vakarų Afrikoje.

Jis sunerimsta, pamatęs du vyrus ir moterį, besiropščiančius per sodo tvorą. Vaikai taip ir nespėjo pasikviesti tėvų į pagalbą ar pabėgti.

Burnas jiems užkemša skuduru, o juos pačius nusineša į džiungles.

Žmonių vergovė dar nėra užverstas istorijos puslapis

Surištomis rankomis sesuo ir brolis priversti keliauti dieną ir naktį. Mėnesius plaukęs kanoja ir ėjęs pėsčiomis, Olaudah Equiano galų gale pasiekia jūros krantą. Pakeliui jis atskiriamas nuo sesers ir patenka nuo vergų prekybos darbo sistema prekeivio vergais pas kitą, tačiau dabar jo laukia dar viena sukrečianti patirtis.

Kartu su kitais sugautais Afrikos vaikais ir suaugusiaisiais jis nugabenamas į europietišką vergų laivą, šis perplukdys jį per Atlanto vandenyną į nežinomybę. Aš jų paklausiau, kas su mumis bus.

Pagrobti ir parduoti

Jie atsakė, kad mes keliausime į baltųjų žmonių kraštą ir jiems dirbsime. Tačiau aš vis dar bijojau, kad jie mus užmuš. Berniukas įstumiamas po deniu, ten tvoskia aitrus prakaito, ekskrementų ir vėmalų tvaikas. Ten tiek daug vergų, kad jie negali nei atsigulti, nei pakeisti kūno padėties. Kai kurie graudžiai verkia, kiti aklai spokso prieš save. Jie nebekovoja ir tikriausiai jaučiasi taip, kaip Olaudah Equiano.

Jis nori tik mirti. Sergantys žmonės metami per bortą Prekyba vergais tarp Afrikos ir Amerikos gerokai išsiplėtė XVIII amžiuje, o Olaudah Equiano yra vienas iš apytiksliai 70 afrikiečių, kurie jėga perplukdomi per Atlanto vandenyną į nežinomybę. Europiečiai atkakliai plečia savo naująsias kolonijas, o plantacijų savininkų darbo jėgos poreikio niekaip nepavyksta patenkinti.

Tuomet žmonės tampa pačia populiariausia eksporto preke iš Afrikos. Visoje vakarinėje Afrikos pakrantėje vadai ir prekeiviai įvairiais būdais stengiasi patenkinti paklausą. Karo belaisviai parduodami baltiesiems vergų prekeiviams, vaikai ir suaugusieji nuožmiai grobiami iš šeimų ir gabenami į uostus.

Prieš vergų prekybos darbo sistema vergai sužymimi raudonai įkaitinta geležimi, kad būtų galima nustatyti jų savininką, o savo likimo jie laukia purvinuose ir perpildytuose kalėjimuose. Kelionė per Atlantą trunka nuo penkių iki šešių savaičių, tą laiką vergai praleidžia patalpose be ventiliacijos ar šviesos.

Šviečiant saulei, karštis žudantis, o nuogų žmonių, sėdinčių savo ekskrementuose ir vėmaluose, smarvė sunkiai pakeliama.

Kelionėje vergams duodama labai mažai maisto ir vandens, kapitonas labiau vertina vertingą gyvąjį krovinį nei maisto ir vandens atsargas. Kita vertus, jie finansiškai suinteresuoti kelionės metu prarasti kuo mažiau vergų, tad tie, kurie atsisako maisto ir siekia mirti badu, maitinami per prievartą. Laivo įgula turi net specialų instrumentą speculum orum ir juo per jėgą praveria atsisakančiųjų valgyti burnas ir juos maitina.

Vergų patalpose klesti virusai ir bakterijos, daug vergų laivuose miršta nuo dizenterijos ir raupų. Išvydus menkiausią ligos simptomą, vergai išmetami į vandenyną, nes kapitonai baiminasi infekcijų.

Prieš laivams pasiekiant Amerikos krantus, vergus kruopščiai nuprausia, nuskuta, vyriausiųjų žili plaukai nudažomi juodai, kad pardavimo dieną jie atrodytų kuo geriau. Vergo nužudymas kainavo 0,5 cento Kai vergai atvykdavo į naująjį pasaulį, jie būdavo parduodami aukcionuose arba vadinamosiose grumtynėse. Aukcionuose vergus jėga užveda ant pakylos, kad visi galėtų juos matyti, ir parduoda aukščiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui.

Vaikai, moterys ir ligoniai paprastai labai pigūs, o jauni vyrai dažniausiai itin populiarūs. Prieš baigiant sandorį, vergai priversti iškęsti žeminančią apžiūrą: susidomėję pirkėjai pirštais spaudo, liečia ir bado visas vergų kūno dalis taip pat ir genitalijaspatikrina lūpų vidinę pusę.

Dešimtmetis Olaudah Equiano parduotas per grumtynes Barbadose, ir šis potyris toks pat baisus kaip aukcionas. Triukšmas, maišatis ir godūs pirkėjų žvilgsniai dar labiau gąsdina įbaugintus afrikiečius.

Olaudah Equiano parduodamas karinio jūrų laivyno leitenantui, šis berniuką nusiveža į britų koloniją Virdžinijoje. Pirmieji afrikiečiai į Šiaurės Amerikoje esančią Virdžinijos koloniją atvyko dar m.

Tada juodaodžiai buvo samdomi ir dirbo vergiškomis sąlygomis, tačiau dabar tapo baltųjų privačia nuosavybe ir privalėjo visiškai jiems paklusti.

Šeimos išdraskomos, vergams belieka vergų prekybos darbo sistema, kad jie bus parduoti humaniškam savininkui, tačiau jie lygiai taip pat gali atitekti ir žiauriam tironui.

Kad ir kur patenka, vergai priversti sunkiai ir daug dirbti. Dauguma jų nuo ankstyvo ryto iki saulėlydžio prakaitą lieja laukuose. Lovų nėra, tad naktį vergai miega ant varganų antklodžių ant grindų pašiūrėse ar mažose trobelėse. Suaugusieji mėnesiui paprastai gauna keturis kilogramus mėsos ir 35 litrus kukurūzų miltų.

Vaikams porcijos nepriklauso, jie gauna košės iš bendro puodo. Stipresnieji vaikai, pajėgūs nustumti kitus, gauna daugiau maisto, o jaunesnieji paprastai ir lieka alkani. Vergai neturi jokių teisių, ir nors visose Šiaurės Amerikos kolonijose galioja skirtingi vergiją reglamentuojantys įstatymai, taikomos daugiausia tos pačios taisyklės, kurių tikslas tas pats — vergų prekybos darbo sistema ir kontroliuoti vergus.

Vergvaldys su savo vergais gali daryti ką panorėjęs ir savo nuožiūra taikyti bausmes. Įstatymais vergams draudžiama palikti plantacijas be savininko leidimo, jiems neleidžiama rinktis didelėmis grupėmis ar mokytis. Bet kuriam baltajam, mokančiam vergą skaityti ar rašyti, gresia bauda, o kitus mokantis juodaodis gali būti išplaktas ar įkalintas.

Už dalyvavimą organizuotuose sukilimuose ar vergijos įstatymų pažeidimą grėsė itin griežtos bausmės — nuo išplakimo ir suluošinimo iki įkalinimo ir mirties. Vergai nuplakami už menkiausią prasižengimą, jie rizikuoja netekti ausies ar rankos, blogiausia, kad jie nieko negali pakeisti. Afrikiečiai yra už įstatymo ribų ir negali imtis teisinių veiksmų ar liudyti prieš baltuosius, o daugelyje valstijų teismai ir visuomenė vergo nužudymo net nelaiko nusikaltimu.

Juodaodžių parodymai paprasčiausiai negirdimi, o teismo procesas įmanomas tik tuomet, jei liudyti sutinka baltieji.

„Iliustruotoji istorija“: 132 vergai ciniško pirklio buvo pasmerkti mirti

Buvo siekiama padaryti galą vergijai, ir vergijos priešininkai pasiekė pažangos, kai 13 britų kolonijų metais priima Nepriklausomybės deklaraciją ir ja kolonijos pasiskelbė laisvomis ir nepriklausomomis valstijomis. Deklaracijoje teigiama, kad visi žmonės sukurti lygūs ir laisvi. Pasak vergijos priešininkų, tai reiškia, kad vergija negalima.

Oponentai tiki, kad vergija yra moraliai neteisinga ir pažeidžia juodaodžių gyventojų žmogiškąją savivertę, o vergvaldžiai teigia, kad vergija ugdo civilizaciją ir kad afrikiečiai nėra pasirengę būti laisvi. Vermontas tampa pirmąja valstija, vergiją uždraudusia metais, o likusios šiaurinės valstijos jos pramintu keliu nueina vėlesniais dešimtmečiais.

Pietuose rizikuojama dideliais finansiniais interesais, nes plantacijų savininkai labai priklausomi nuo vergų darbo ir bijo žlugimo, kurį gali sukelti vergijos panaikinimas. Taigi, šiaurinėse valstijose vergai išlaisvinami, o pietinėse vyksta visiškai priešingi procesai.

' + pleaseWaitMessage + '

Ten vergijoje gimsta karta po kartos, ir kadangi gimstamumo rodikliai geresni nei mirtingumo, vergų populiacija nuosekliai didėja. JAV buvo apie vieną milijoną vergų, o m. Vergvaldžiai imasi ciniškų pastangų, stengdamiesi padidinti vergų skaičių, tarsi kokių gyvulių. Daugeliui vergvaldžių plantacijose gimę vaikai yra pagrindinis pajamų šaltinis — juos galima parduoti, kai jie sulaukia tinkamo amžiaus, kad galėtų dirbti laukuose. Visą XIX a. Tačiau plantacijų savininkai aršiai kovoja prieš juodaodžių išlaisvinimą, jie teigia, kad be vergų negalės klestėti.

Keliose kitose šalyse vergai taip pat išlaisvinami, tačiau JAV sistema taip įsišaknijusi, kad prireikia kruvino pilietinio karo, kad vergija būtų panaikinta. Karas prasideda m. Ši pataisa priimama metų gruodį ir užverčia itin tamsų šalies istorijos puslapį. ĮDOMU Ginklus ir alkoholį Afrikoje mainė į vergus Tamsus Jungtinių Amerikos Valstijų istorijos skyrius prasidėjo vergų prekyba — afrikiečių buvo nuplukdyti į Ameriką prekybos maršrutų vergų prekybos darbo sistema, vadinamu trikampe prekyba.

Į Šiaurės Ameriką atplukdyti pirmieji 20 afrikiečių.

Sukrečianti tiesa: apie 11 tūkst. Prekyba žmonėmis yra pilkoji zona, kurios tikrojo masto nevyriausybinėms organizacijoms apčiuopti nepavyksta. Tiek atvejų buvo užfiksuota, tačiau tikrasis problemos mastas, organizacijos atstovų teigimu, nėra žinomas ir gali būti gerokai didesnis. Apie kampanijos rezultatus bei prekybos žmonėmis pinkles LRT.

Olandai įsteigia Naujojo Amsterdamo koloniją ir atsigabena vergų žemės ūkio darbams. Vergija įsigali ir įteisinama keliose valstijose. Virdžinijoje galiojančiame įstatyme numatyta, kad atplukdyti juodaodžiai, kurie nėra krikščionys, tampa vergais visam gyvenimui.

Abolicionizmas

Niujorke vergai surengia sukilimą. Vergija įteisinama visose oje Šiaurės Amerikos kolonijų. Daugelyje kolonijų pradedamas riboti arba uždraudžiamas vergų gabenimas ir prekyba vergais. Britų kolonijose priimama Nepriklausomybės deklaracija.

Vermontas tampa pirmąja valstija Amerikoje, uždraudusia vergiją.

Visose valstijose, išskyrus Pietų Karoliną ir Džordžiją, sustabdomas naujų vergų importas. Uždraudžiama vergus įsivežti į JAV, tačiau vergų skaičius šalies pietuose toliau didėja.

Pasibaigia pilietinis karas, visose JAV panaikinama vergija. Priimama Konstitucijos pataisa, remiantis ja, visiems iš Afrikos kilusiems amerikiečiams suteikiama Amerikos pilietybė. Iš Afrikos kilę amerikiečiai vyrai įgyja teisę balsuoti.

JAV kariuomenėje uždraudžiamas skirstymas rasės pagrindu.

Viljamas Vilbeforsas Abolicionizmas — Vakarų Europoje ir Amerikos žemyne vykęs judėjimas už vergų prekybos panaikinimą ir vergų išlaisvinimą. Vergijos sistema nekėlė didelio nepasitenkinimo iki XVIII amžiaus, kai Švietimo epochos mąstytojai sukritikavo vergiją dėl žmogaus teisių pažeidimo. Daugelis religinių-evangelinių grupių pasmerkė vergiją, pavadindami ją nekrikščionišku reiškiniu.

Kruvinas sukilimas baigėsi juodaodžių mirtimi Per vergijos laikotarpį JAV įvyko keli vergų sukilimai. Pats žiauriausias ir žinomiausias įvyko Virdžinijos valstijoje metų rugpjūtį, kai namuose tarnu dirbęs vergas ir pasaulietinis pamokslininkas Natas Turneris atsisakė paklusti baltiesiems.

Natas Turneris buvo įsitikinęs, kad Dievas davė jam ženklą sukilti, todėl jis užverbavo apytiksliai 70 vergų ir laisvųjų juodaodžių vyrų. Apsiginklavę peiliais, kirtikliais ir kirviais, sukilėliai keliavo iš vienų namų į kitus ir žudė visus sutiktus baltuosius. Sukilimas buvo sustabdytas po dviejų dienų, tačiau juodaodžiai jau buvo spėję nugalabyti apie 60 vyrų, moterų ir vaikų.

Vėliau Natas Turneris ir keletas jo bendražygių buvo nužudyti, o atsakas į sukilimą buvo kruvini ir žiaurūs veiksmai — baltieji puldinėjo nekaltus juodaodžius ir nužudė apie Po Nato Turnerio sukilimo sugriežtinti vergiją reglamentuojantys įstatymai Virdžinijos ir Pietų Dakotos valstijose, o vergų teisės suvaržytos dar labiau. Prasiskolinęs vergvaldys pardavė žmones metų kovo mėnesį įvykusiame didžiausiame vergų aukcione JAV istorijoje parduoti vyrai, moterys ir vaikai.

Aukcionas Savanos mieste, Džordžijos valstijoje, tęsėsi dvi dienas ir jas abi pliaupė stiprus lietus, tarsi nuplaudamas vergų, priverstų palikti savo šeimas ir draugus, ašaras.

Prieš keletą dešimtmečių vergvaldys Pirsas Batleris paveldėjo pelningą plantaciją, tačiau sėkmė nuo jo nusisuko, jis įklimpo į skolas. Vėliau jis pardavė nekilnojamąjį turtą ir žemę, tačiau gautų pinigų nepakako visoms skoloms padengti, tad buvo priverstas parduoti savo paskutinį turtą — juodąjį auksą.

Į aukcioną iš toli ir arti suvažiavo vergų prekeiviai, siekdami patikrinti parduodamų vergų dantis ir kūno sudėjimą.

Vergams liepė vaikščioti pirmyn ir atgal, kad išaiškėtų visos negalės, o susidomėję aukciono dalyviai tikrino kiekvieną vergų kūno milimetrą, ieškodami žaizdų ir sužeidimų. Prekeiviai žmonėmis spaudė vergų rankas ir kojas, prašė jų pakelti rankas ir lankstytis pirmyn ir atgal.

Per dvi aukciono dienas Pirsas Batleris uždirbo dolerių. Geriausią kainą dolerių jis gavo už moterį ir du jos vaikus.