Strateginės prekybos kontrolės sistema
Turinys
Strateginių prekių kontrolės sistema ir kontrolės reikalavimai. Seminaras
Lietuvos Respublikos strateginės prekybos kontrolės sistema kontrolė — Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga aukščiausia valstybinio audito institucija.
Pagrindiniai Valstybės kontrolės uždaviniai: Prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas; Skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei strateginės prekybos kontrolės sistema rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui.
Aplinkos analizė politiniai, ekonominiai, socialiniai ir techniniai veiksniai Politiniai veiksniai Aukščiausios audito institucijos nepriklausomumas nuo audituojamų subjektų ir apsauga nuo išorinės įtakos yra esminė sąlyga objektyviai ir efektyviai atlikti jai patikėtus uždavinius. Valstybės kontrolė yra sudėtinė valstybės, kaip visumos, dalis, todėl jos visiškas nepriklausomumas yra neįmanomas, tačiau siektinas — didinant institucijos funkcinį ir organizacinį savarankiškumą.
Prekybos sistemos kontrolė
Konstruktyvus ir efektyvus Valstybės kontrolės bendradarbiavimas su Lietuvos Respublikos Seimu, ypač su Seimo Audito komitetu, turi reikšmingos įtakos valstybinio audito metu pateiktų rekomendacijų įgyvendinimui, audito poveikiui. Siekiant tinkamo Lietuvai — m.
Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją konvergencijos tikslui įgyvendinti, audito institucijos funkcijas pagal m.
Europos Komisijos reglamentą EB Nr. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, valdymo ir kontrolės sistemos veikimo efektyvumą, atitinkamais metais Europos Komisijai deklaruotas išlaidas ir teikia Europos Komisijai atitinkamų metų valstybinio audito ataskaitą Metinę kontrolės ataskaitą pagal Tarybos reglamento EB Nr. Siekiant laiku ir kokybiškai įvykdyti šiuos įsipareigojimus Europos Komisijai, reikia papildomų žmogiškųjų ir materialinių išteklių.
Viešojo sektoriaus subjektai nuo m.
Nuo m. Valstybės kontrolė turės teikti išvadą dėl Nacionalinio ataskaitų rinkinio. Už Nacionalinio ataskaitų rinkinio dalį — savivaldybių konsoliduotus finansinių ataskaitų rinkinius — pateikti nuomonę turės savivaldybių kontrolės ir audito strateginės prekybos kontrolės sistema, todėl Valstybės kontrolė turės vykdyti visų savivaldybių ataskaitų rinkinių auditų priežiūrą ir įsitikinti savivaldybių kontrolierių ir audito tarnybų auditorių kompetencija, nešališkumu.
- 15m prekybos strategija
- Numatant akcijų kainą su opcionais
- LIETUVOS RESPUBLIKOS STRATEGINIŲ PREKIŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
- B2b prekybos sistemos 2.
Dėl minėtų priežasčių ženkliai padidėja Valstybės kontrolės atliekamų finansinių auditų apimtys. Atsižvelgiant į tai Valstybės kontrolė rengia finansinio audito atlikimo ir savivaldos išorės audito strategijas, planuoja perskirstyti resursus, papildyti finansinio audito atlikimo metodikas ir išplėsti mokymų apimtis, suderinti savivaldybės audito tarnybų ir valstybės kontrolės darbų ir terminus. Ekonominiai veiksniai — m. Priežastys: išorinės ir vidinės, objektyvios ir subjektyvios.
Apribojimai ir draudimai
Išorinės sietinos su — m. Vidinės — ankstesnės Vyriausybės nepasiruošimas krizei, netobuli naujo Seimo priimtų mokesčių sistemos pokyčiai. Viena iš priemonių, kovojant su nepalankiomis ekonominėmis priežastimis ir jų pasekmėmis valstybėje — biudžeto asignavimų mažinimas, tiesiogiai turintis įtakos ir Valstybės kontrolės finansinių išteklių mažėjimui. Tai apsunkina pagrindinių Valstybės kontrolės funkcijų įgyvendinimą: išvadų dėl biudžeto įvykdymo, biudžeto projekto, valstybės turto ir valstybės skolos parengimą ir pateikimą Seimui, nes taip apribojamas ir parlamentinės kontrolės vykdymą.
Smunkant ekonomikai ir didėjant įtampai viešųjų finansų srityje, visada kyla prevencinių priemonių politinė ir ekonominė reikšmė.
Prevencinis darbas krizės metu — ta sritis, kuriai finansavimo mažinimas būtų priešingas šalies administravimo tokiu metu logikai.
Socialiniai veiksniai Esančios ekonominės sąlygos ypač didina visuomenės susidomėjimą valstybinių auditų rezultatais, tikintis identifikuoti esamus sisteminius valstybės biudžeto lėšų naudojimo trūkumus ir sulaukti siūlymų, kaip efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas, ieškoti naujų ekonominių santykių reguliavimo būdų. Besikeičianti aplinka, nauji iššūkiai ir siekiai premija nemokamai dvejetainiai variantai Valstybės kontrolę nuolatos ieškoti artimesnio bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslo ir kitomis įstaigomis, siekiant viešojo sektoriaus atskaitingumo, į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuoto valdymo.
Investicijų ir eksporto departamento veiklos sritys (funkcijos)
Technologiniai veiksniai Valstybės kontrolės informacinių technologijų plėtrą lemia spartus globalinių informacinių technologijų vystymasis, kai nauji ir patrauklūs sprendimai greitai pasensta.
Daugumos audituojamų subjektų apskaitos sistemos tvarkomos kompiuterinėmis programinėmis priemonėmis. Kiti auditui atlikti reikalingi duomenys apie įstaigas, įmones, žemes ir nekilnojamąjį turtą, asmenis ir pan. Apskaitos tvarkymas kompiuterinėmis programinėmis priemonėmis sudaro poreikį naudoti kompiuterizuotas audito priemones, audito valdymo ir dokumentavimo programas, kuriomis mažinamos darbo laiko sąnaudos, išanalizuojama kur kas daugiau duomenų ir kt.
Išteklių analizė teisinė bazė, organizacinė struktūra, žmogiškieji ištekliai, planavimo sistema, vidaus kontrolės sistema, finansiniai ištekliai, apskaitos tinkamumas, informacinės technologijos, informacinės sistemos Teisinė bazė Valstybės kontrolė, vykdydama savo veiklą, vadovaujasi LR Konstitucija, Valstybės kontrolės įstatymu, Valstybinio audito reikalavimais, ES Tarybos ir Komisijos reglamentais, tarptautinėmis sutartimis ir kt.
Valstybės kontrolės teisinės bazės tobulinimas susijęs su koncepcijos, kuri parengta vadovaujantis Valstybinio audito strategija ir SIGMA ekspertinio vertinimo rekomendacijomis dėl Valstybės kontrolės įstatymo ir administracinių teisės aktų tobulinimo, įgyvendinimu.
Strateginės prekybos sistemos
Seimui priėmus parengtus teisės aktų projektus, būtų tobulesnis Valstybės kontrolės veiklos juridinis pagrindas, tikslesni institucijos tikslai ir poreikiai, stipresnis išorinis auditas, skiriant didelį dėmesį Valstybės kontrolės personalo teoriniam ir praktiniam profesiniam tobulinimui, t.
Organizacinė struktūra Valstybės kontrolei nuo m. Patariamoji valstybės kontrolieriaus institucija, patarianti svarbiausiais strateginiais veiklos ir audito klausimais, svarstanti svarbiausius Valstybės kontrolės veiklos ir tarnybos joje klausimus, yra Valstybės kontrolės taryba.
Ją sudaro Valstybės kontrolės vadovybė ir audito padalinių vadovai. Valstybės kontrolę sudaro departamentai ir skyriai. Žmogiškieji ištekliai Valstybės kontrolėje dirba darbuotojai. Didžioji dalis darbuotojų 66 proc.
Andreas Schleicher: Use data to build better schools
Institucijos darbuotojai pagal statusą skirstomi į valstybės pareigūnus, valstybės tarnautojus, auditą atliekančius valstybės tarnautojus valstybinius auditorius ir specialistus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis. Visi valstybiniai auditoriai turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Auditinio darbo patirtis ir nuolatinis tobulėjimas bei mokymasis ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu organizuojamuose seminaruose ir mokymuose, leidžia užtikrinti aukštos kvalifikacijos specialistų auditorių parengimą ir kokybišką auditinį darbą.
Valstybės kontrolėje dirba 6 atestuoti auditoriai, 2 mokslų daktarai. Per artimiausius metus 3 auditoriai siekia įgyti tarptautinių sertifikuotų apskaitos specialistų angl.
