Po kinų prekybos sistema

JAV-Kinijos prekybos karas: ar globalizmui atėjo galas? 1 dalis | BalticAsia

JAV-Kinijos prekybos karas: ar globalizmui atėjo galas? Kalbu apie JAV-Kinijos prekybos muitų karą ir pačios ES vaidmenį šiame konflikte, kuris vidutiniu-ilguoju laikotarpiu potencialiai gali suardyti globalią prekybos sistemą bei tarptautines ekonomikos ir bendradarbiavimo donchian 5 20 prekybos sistema, atsiradusias po Antrojo Pasaulinio karo.

Globalios prekybinės sistemos dividendai Europai buvo ir iki šiol išlieka nenuginčijami. Šios sistemos dėka Vakarų Europa sugebėjo atsitiesti iš karo pelenų, o dar vėliau gyvenimo lygis pradėjo augti ir buvusio Sovietinio bloko šalyse. Tačiau išlieka klausimas ką žada ateitis ir ar šis prekybos karas nėra tik dar didesnių globalių pokyčių pradžia? Globalizacijai ateina galas, formuojasi nauja Pasaulio tvarka? Jo nuomone, globali prekybos sistema pamažu užleidžia vietą iškylančiam daugiapoliam pasauliui su trimis aiškiais centrais — ES, JAV ir Kinija bei galbūt Indija.

Kitos šalys, tokios kaip Rusija, Japonija ar Brazilija savo centro nesudarys, o šliesis prie didesnių ekonominių blokų.

Išvertus į žmonių kalbą, tai reiškia, jog auginame nacionalines skolas ir išlaikome gerbūvį avansu. Fiskalinė, lengvai prieinamo kapitalo politika stabilaus ekonominio vystymosi užtikrint negalės ir už skolas anksčiau ar vėliau vis tiek teks susimokėti. Antras globalizacijos neigiamas poveikis suprantamas daugiau subjektyviai, tačiau kelia ne mažiau aistrų bei politinių debatų.

Be to Kinijos ekonomika yra ir sparčiausiai auganti stambių ekonomikų tarpe. Kinija taip pat yra ir stambiausia prekių eksportuotoja bei antra didžiausia importuotoja pasauliniu mastu. Ekonomikos bruožai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Nors Kinija oficialiai skelbia kurianti socialistinę rinkos ekonomikątačiau faktiškai ekonomika remiasi rinka, o per pastaruosius tris dešimtmečius didžioji dalis valstybinių įmonių buvo privatizuotos. Nuo m. Kinijos ekonomika iš komandinės sovietinio modeliopradėta perorientuoti į rinkos ekonomiką.

Tarptautinės organizacijos ir politiniai formatai JTO ar G20 taip pat jau ilgą laiką susilaukia įvairios kritikos — ir neveltui. Abejojama jų efektyvumu ir ar apskritai šios institucijos sugeba įgyvendinti kokius nors pokyčius.

Ir čia jau kalbama ne vien tik apie tai, jog biurokratų ir politikų kalbos netampa realiais veiksmais.

Daugelis valstybių prieš pradėdamos susitikimus ir derybas, dažnai norimą politiką jau taiko savo šalyje, po kinų prekybos sistema panašiai mąstančios ir panašias problemas turinčios valstybės šias problemas jau sprendžia atskirai ir be jokių tarptautinių organizacijų pagalbos.

Dar viena labai rimta tarptautinių organizacijų problema — atskaitomybė piliečiams kuriems? Organizacijose postus užimantys biurokratai yra skiriami, o ne renkami piliečių. Aišku, globalius rinkimus ir techniškai įgyvendinti būtų, ko gero, neįmanoma.

Tačiau tai problemos nepanaikina, biurokratai sprendžia milijonų žmonių likimus ir už savo sprendimus populiacijoms neatsako. Toliau, tarptautinėse organizacijose dėl po kinų prekybos sistema globalios ar regioninės konkurencijos be galo sunku pasiekti konsensusą laikotarpyje SSRS-Rusija JTO Saugumo taryboje kartus pasinaudojo veto teise.

На ВР последняя стена стала уже тоньше яичной скорлупы. Джабба поднял брови. - Хорошо, это ничего не дает.

Be to, jei valstybės galvoja, jog susitarimas neatitinka jų interesų net ir nežymia dalimi, dažnai pasiūlymą atmeta.

Jei panašiai galvoja ir kita valstybė, net nežymūs nesutarimai gali sukelti sniego gniūžtės efektą. Vėl paralyžius ir neefektyvumas. Ne globalios, o lokalios organizacijos, pvz: Pietryčių Azijos valstybių asociacija žymiai efektyvesnės sprendžiant vietines problemas ir būtent šia kryptimi yra judama. Reikia paminėti, jog daugiapoliškumas skiriasi nuo multilaterializmo, t. Tai reiškia, jog daugiapoliniame pasaulyje atskiri regionai viską darys savaip.

Apie tai šnekėjo ir Putinas, tiesiog Rusijai nepaisant esamo potencialo, vienu iš polių, bent jau trumpuoju laikotarpiu, tapti nelemta.

Jos esmė paprasta — valstybinių sienų saugumas, kultūrinis saugumas arba nacionalinio identiteto išsaugojimas ir ekonominis saugumas. Kaip ekonominį saugumą supranta atskiros šalys, čia jau kitas klausimas, bet dėl pirmų dvejų punktų daug debatų nekyla. Žvelgiant iš šios politinės perspektyvos darosi aišku, kodėl Trumpo administracija taip neigiamai žiūrį į globalias institucijas ir susitarimus.

Pavyzdžiui, Obamos administracija išeikvojo 8 metus kurdama ir stiprindama Ramiojo vandenyno regiono laisvosios prekybos susitarimą. Tačiau jau pirmosiomis savo prezidentavimo dienomis Trumpas iš šio susitarimo pasitraukė.

Tačiau labiausiai globalios sistemos integralumui pavojų kelia JAV-Kinijos prekybos karas. Neužtikrintumas dėl ateities jau dabar kelia nerimą investuotojams ir tai atsiliepia finansų rinkoms. EBPO prognozuoja, jog globalios investicijos augs tik 1. Prognozės lieka prognozėmis, tačiau dviejų supergalybių ekonominis-prekybos karas neabejotinai kelią nerimą visam pasauliui.

JAV-Kinijos prekybos karas: ar globalizmui atėjo galas? 1 dalis

Šio darbo ėmėsi įnirtingai ir pradėjo taip vadinamą prekybos karą su Kinija. Prezidentas taip pat apkaltino Kiniją manipuliuojant savo valiuta ir laikant Juanio kursą dirbtinai žemą tam, kad pigios kinų prekės lengviau skverbtųsi į JAV rinką, o tai jau nesąžininga konkurencija. Tiesa ta, jog Trumpo išreikšta kritika kėlė galvos skausmą ir Obamos administracijai, tik ši ryžtingų veiksmų nesiėmė.

Trumpas ir Xi Jinping G20 susitikime, Osakoje, m. Kinai įveda atsakomuosius mlrd. Prasideda kelerios derybos, kurios jokių apčiuopiamų rezultatų neatnešė. Susitarimo detalių nedaug, bet Trumpas bent jau kol kas atsisako įvesti papildomus muitus, bei leis telekomunikacijų milžinei Huawei iš JAV pirkti prekes ir paslaugas.

Taivano Nacionalinio saugumo tarybos generalinio sekretoriaus Philip Yang teigimu, Trumpo leidimas Huawei pirkti mikroschemas bei Android programinės įrangos paslaugas yra labai svarbus žetonas prekybinėse derybose, tuo pačiu metu leidžiantis JAV kompanijoms užsidirbti.

Savo ruožtu kinai įsipareigojo iš JAV per trumpą laiką nupirkti tam tikrą kiekį kokį konkrečiai neatskleidžiama žemės ūkio produkcijos. Nepaisant paliaubų, nepanašu, jog šie muitų karai greitu metu baigsis.

Kam priklausys 5G interneto ateitis? Jeigu XIX a. Tai atvėrė kelią išmaniųjų telefonų erai ir paspartino tokių gigantų kaip Apple, Google, Facebook, Amazon ar Netflix ir kt. JAV sukūrė programinės įrangos ekosistemą, kurios pagrindu veikė visas likęs pasaulis. Apibendrinant, ant kortos pastatytas kitas žmonijos civilizacijos vystymosi etapas. Amerikiečiai tai puikiai supranta.

Tačiau daugiausio nerimo JAV ir ES kelia tai, jog Kinijos telekomunikacijų kompanijos, paprašytos, privalo teikti informaciją saugumo tarnyboms. Po kinų prekybos sistema nėra vien iš piršto laužti nuogąstavimai, pasitikėti Komunistų partijos lyderių geru žodžiu, jog taip nebus — būtų per daug naivu.

Kinijos Liaudies Respublikos ekonomika

Dėl šios priežasties, šių metų gegužės 15 dieną, motyvuodamas saugumo sumetimais, JAV Prekybos departamentas uždraudė Huawei parduoti mikroschemas bei programinę įrangą mobiliesiems telefonams. Trumpas net pagrasino, jog nesidalins saugumo informacija su tais Europos partneriais, kurie savo infrastruktūroje įdiegs kiniškus 5G tinklus. Tiesa, kaip minėjau, po G20 Osakos susitikimo sprendimas neleisti JAV kompanijoms prekiauti su Huawei laikinai sustabdytas.

Kinai suprato, kad daugiau negali pasikliauti JAV technologijomis ir negali ilgiau priklausyti Google Android programinei ekosistemai.

Kinijos prekybos rūmai, asociacija

Norint pasiekti nepriklausomą apsirūpinimą mikroschemomis ir kitais reikalingais komponentais bei sukurti rinkų autonomiją, kinai turi eiti į kompromisus su JAV ir tempti laiką tol, kol patys bus technologiškai pasiruošę dominuoti. Visgi, šių ambicijų įgyvendinimas nebus nei lengvas, nei garantuotai sėkmingas. Bloomberg korespondentas Michael Schuman teigia, jog kompanijai tapti technologiniu lyderiu ir iškovoti globalias rinkas yra ypač ilgas ir sunkus darbas.